SANITARINIS REMONTAS
Remontuojant butą, jo pasenusi apdaila pakeičiama nauja, šiuolaikine, dailia. Po remonto butas turi atrodyti naujas, kur kas džiugesnis ir šviesesnis, negu buvo prieš remontą. Prieš pradedant remontą, reikia šiek tiek išmanyti apie spalvas, jų savybes ir tinkamai tai pritaikyti apipavidalinant atskiras patalpas bei visą butą.

PATALPŲ APIPAVIDALINIMAS Spalvos ir jų savybės
Spalvų esmė. Daiktai gali. sugerti, atspindėti arba praleisti šviesos spindulius. Spalvą pajaučiame tada, kai nuo daikto šviesos spinduliai atsispindi mūsų akyje. Pavyzdžiui, jeigu koks nors daiktas sugeria visus spektro spindulius, o atspindi tik žalius, tai mes matysime šj daiktą žalią. Jeigu šį daiktą padėsime į šviesą be žalių spindulių, tai jis mums atrodys juodas. Daiktai, kurie praleidžia visus šviesos spindulius, mums atrodo skaidrūs. Daiktų šviesos atspindėjimo, sugėrimo bei skaidrumo laipsnis ir pobūdis yra skirtingi ir priklauso nuo jų fizinių bei cheminių savybių. Raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, violetinė ir purpurinė spalvos su visais atspalviais vadinamos chromatinėmis spalvomis. Juoda, balta ir visos pilkos spalvos vadinamos achromatinėmis spalvomis. Pagrindinių, natūraliųjų spalvų ruožas sudaro spektrą. Jame spalvos yra išsidėsčiusios griežta tvarka: raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna ir violetinė. Geltona, mėlyna ir raudona vadinamos pagrindinėmis spalvomis. Sumaišius pagrindines spalvas, gaunamos papildomos. Rau-dona + geltona = oranžinė, geltona + mėlyna = žalia, mėlyna + raudo-na = violetinė. Toliau maišant spalvas, gaunami įvairių spalvų tonai. Pavyzdžiui, raudona + žalia = rausvai ruda, geltona + violetinė = gelsvai ruda, mė-]yna + oranžinė = melsvai ruda. Daug kartų maišant spalvas, visuomet gaunami rudi tonai. Ruda spalva nepriklauso chromatinėms spalvoms, ji yra neutrali, kaip juoda, balta ir pilka. Visos spalvos, gautos maišant pagrindines, vadinamos mišriomis spalvomis. Psichologinis spalvų poveikis. Apdailinant gyvenamąsias ir darbo patalpas, būtina atsižvelgti į psichologinį spalvų poveikį. Yra žinoma, kad šviesiame kambaryje, išdažytame džiugiomis spalvomis, gera gyventi ir dirbti, nes šios spalvos kelia optimistinę nuotaiką, darbingumą, žvalumą ir t.t. Tamsios ir niūrios kambarių apdailos spalvos nuteikia blogai, dirbti sunkiau.

Šiltos ir šaltos spalvos. Raudona, geltona ir artimos joms spalvos (oranžinė, rausvai oranžinė ir kt.) vadinamos šiltomis. Spektro dešiniosios pusės spalvos — mėlyna, melsvai žalia, melsvai violetinė ir kt., vadinamos šaltomis. Artinančios ir tolinančios spalvos. Šiltų spalvų tonais dažyti paviršiai atrodo arčiau negu iš tikrųjų yra. Labiausiai paviršių priartina geltona, šiek tiek mažiau oranžinė spalva. Todėl šiltos spalvos tartum sumažina patalpas. Šaltosios spalvos sudaro paviršių nutolimo įspūdį. Labiausiai atitolina mėlyna spalva. „Sunkios" i r „l e n g v o s" spalvos. Tamsios spalvos atrodo kur kas sunkesnės už šviesias. Norint gauti regimąją matymo pusiausvyrą, pastato cokolį reikia dažyti tamsiau už sienas, grindis -tamsiau už lubas ir t. i. Tačiau tai nėra taisyklė. Dabar patalpoms apipavidalinti sunkios ir lengvos spalvos taikomos priklausomai nuo apdailinamo kambario aplinkos harmonijos ir paskirties. Iš chromatinių spalvų grupės lengvoms spalvoms priskiriamos šviesiai geltona, šviesiai žalia ir kt., o sunkioms — tamsiai raudona, tamsiai ruda, tamsiai žalia ir t.t. Spalvos sunkumas arba lengvumas taip pat priklauso nuo dažų medžiagos: aliejinių dažų spalva atrodo sunkesnė už tokią pat vandeninių dažų spalvą, rupios faktūros paviršius — sunkesnis už lygų paviršių. Čerpes. Namų interjero dizainas. Baldų restauravimas. Bigcredit finansavimas greita paskola.