Get Adobe Flash player

Pirties įrengimas

There are no translations available.


Pirties įrengimo darbai
  • Atliekame įvairiausius pirties projektavimo, montavimo, remonto bei rekonstrukcijos darbus.
  • Nemokamai konsultuojame visais pirties įrengimo, montavimo bei rekonstravimo klausimais.
  • Sukomplektuojame pirties medžiagas gamintojo kainomis.
  • Galime padėti suprojektuoti taisyklingą pirties konstrukciją bei dizainą.

Laukiame skambučių!

Projektų vadovas:
Saulius Kulbokas Tel.nr. 865758133, el.paštas: saulius@elucida.lt;saulius@pirciupasaulis.lt




Pirtys. Pirties įrengimas. Medienos parinkimas


Sunku pasakyti, kada žmogus sąmoningai pradėjo atlikti tuos veiksmus, kuriuos šiais laikais vadiname „pirties procedūra“. Tačiau jei pirties idėjos pradžia laikysime karštus akmenis, kurie per sąlytį su vandeniu paskleidžia garus, tai pirties atsiradimo pradžios, ko gero, reikėtų ieškoti Akmens amžiuje.

Beveik visuomet, siekiant kokių naujų dalykų, kartais – svetimų ir neįprastų, pamirštami paprasti, nesudėtingi, savi dalykai. Todėl, deja, mūsų dienų nepasiekė ir visos žinios apie senovinį pirties meną. Vienas kertinių tradicinės kinų medicinos akmenų – teorija apie penkis pagrindinius Gamtos, Žemės ir Gyvybės elementus. Tokią jų struktūrą būtų galima pavaizduoti taip: Žemėje, kuri yra visos žemiškosios būties centras, sąveikauja Ugnis, Žemė, Metalas, Vanduo ir Medis. Kai yra visų paminėtųjų elementų pusiausvyra, Gamtoje vyrauja harmonija – darna.

Neįmanoma tiksliai nurodyti, kokiame krašte ar šalyje pirmą kartą žmonijos istorijoje pradėtos statyti tokios patalpos, kuriose žmonės, išmoningai naudodami ugnį, vandenį, akmenis ir medį, išmoko valyti savo organizmą, tinkamai atlikti švaros procedūras, gydyti. Vieni seniausiųjų liudijimų apie vandens procedūras rasti Senovės Egipto papirusuose, piešiniuose ant indų ir išlikusios sieninės tapybos pavyzdžiuose.

Skirtinga kultūra, religija ir klimato sąlygos kiekvienoje šalyje bei valstybėje lėmė skirtingas gydomosios pirties tradicijas. Beveik visų didžiųjų religijų knygose – šventraščiuose paminėtos higieninės vandens procedūros pirtyje.

Mūsų laikais pirtis – ne vien sveikatos  ir žvalios nuotaikos palaikymo priemonė. Ji dar ir sutelkia į būrį gerus draugus.

Pirties šiluma tarsi palaiko ir žmogiškąją širdies šilumą, geranoriškumą, skatina draugiškus pokalbius. Kai siekiama suprasti vienas kitą, atsiranda savitarpio pasitikėjimas. Kinų gydytojų nuomone, šilumos gausa – būtina sveikatos ir geros nuotaikos sąlyga. Pirtis  atskleidžia žmogaus individualumą, padeda į gyvenimo įvykius pažvelgti filosofiškesniu žvilgsniu. Visą pirties ritualų kompleksą atlikti reikia lėtai, neskubant. Įbėgti į pirtį tik valandėlei – tai tas pats, kas uostyti rožių žiedus per dujokaukę. Pirtyje paprastai gimsta įdomūs, malonūs, rimti ir giliamintiški, kartu – ir linksmi bei neuvaržyti pokalbiai.

Pirties statymas

Kaip statyti pirtį, nesugriaunant darnos su Gamta ir jos įstatymais? Kartų kaita, kasdieniai rūpesčiai ir skuba lėmė, kad buvo prarastos šios žinios, tačiau gamtos dėsniai išliko. Kiekvienas statinys yra pripildytas gyvybinės energijos, dvasios ir sąmonės. Šie dvasinės srities dalykai skiriasi nuo mums įprastų, apčiuopiamų, tačiau į juos dera įsiklausyti, jeigu jau statome tokį pastatą, kuris kadaise laikytas svarbiu tarsi šventykla.

Kiekvienas pats turi pasirinkti, kokią statys pirtį, kaip ir kur. Kiekvieno žmogaus skonis ir galimybės skiriasi, todėl reikia stengtis pajusti ir atrasti būtent tau tinkamą informaciją. Galima statyti tradicinę pirtį, kokią kadaise statė protėviai. Tačiau mūsų laikais atsirado naujų statybinių medžiagų, naujų galimybių. Turbūt geriausia būtų iš protėvių perimti visą naudingą patirtį ir pritaikyti savo šių dienų žmogaus poreikiams. Neverta krimstis, jei vietoj išsvajotos rastų pirtelės tegalėsite įsirengti kuklų pirties kampelį namo rūsyje. Kur kas geriau turėti net ir menką pirtelę nei jokios.


Pirties statybinės medžiagos

Pirties apdailai tinkamiausios būtų liepos, drebulės ir juodalksnio dailylentės.

Geriausiai pirties įrengimui  tinka liepa. Mat liepos mediena – porėta, lengvai „kvėpuoja“, todėl gerai pašalina sunkią, nešvarią energiją. Net ir mažose liepinėse pirtyse išlieka erdvumo pojūtis ir malonus kvapas. Tačiau liepa – gana retas medis. Rusijoje liepines pirtis kadaise statydavo tik carams ir aukštiems valdininkams.

Drebulė – irgi lengvas bei poringas medis. Jos mediena lengvai „kvėpuoja“, išvalydama pirtį nuo kenksmingų dalykų.

Pirties patalpų skaičius priklauso nuo statytojo galimybių. Mažiausiai pirčiai reikalingas prieangis – drabužinė ir pėrykla. Jei galimybės didesnės, tuomet pirtyje turėtų būti prieangis, drabužinė, poilsio kambarys, pėrykla, dušo patalpa, baseinas, masažo patalpa ir kūrykla.

  • Pėrykla. Nebūtina statyti erdvią pėryklą, nes vanojimo procesas yra individualus, todėl čia vienu metu nesusirenka daug žmonių. Optimalus pėryklos dydis – 3 – 7 kvadratiniai metrai. Kuo mažesnė pėrykla, tuo lengviau joje palaikyti reikiamą temperatūrą. Kadangi pėrykloje daugiau drėgmės, galinčios pakenkti medinėms pastato detalėms, tai šios patalpos ventiliacija turėtų būti itin gera.
  • Pirties gultai. Pirties gultai gaminami iš liepos, drebulės arba juodalksnio lentų. Jokiu būdu negalima naudoti ąžuolo ar kitų kietų medžių lentų, nes jos per daug įkaista, ant tokio gulto galima nusvilti! Gultai gali būti vieno, dviejų arba trijų lygių. Apatinis gultas negali būti žemesniame lygyje nei įkaitę akmenys.
  • Pirties krosnelė. Pirties krosnelė – tai pirties siela. Krosnelė teikia šilumą ne tik pėryklai, bet ir kitoms patalpoms. Taigi krosnelės galingumas turi būti toks, kad jo pakaktų pirčiai išdžiovinti po pėrimosi. Šiais laikais gaminamos ir elektrinės, ir įvairių konstrukcijų (periodinio ar nuolatinio veikimo) malkomis kūrenamos krosnys. Pirties krosnelėms netinka bet kokie akmenys. Juk kūrenant jie turi nesiplėsti ir netrūkinėti. Paprastai naudojami vulkaninės kilmės akmenys, atsparūs dideliems temperatūros pokyčiams. Patirtis rodo, jog teisingai parinkti akmenys taip gali tarnauti bent 10 metų. Pirties krosnį patartina kūrenti sausomis ir geromis malkomis, nes, didinant kaitrą, susidarantis garas priklauso ir nuo to, ar malkos tokiai krosniai tinka. Geriausios yra lapuočių medžių medžių malkos, pavyzdžiui, alksnio arba beržo.


Karščio poveikis organizmui

Kas vyksta mūsų kūne ir jo organuose, kai pirtyje atsiduodame šilumos poveikiui? Kur slypi pirties gydomasis efektas? Pirties garo veikiamas organizmas patiria naudingą „sukrėtimą“. Kraujo srautas sustiprėja odos paviršiuje bei raumenyse, o smegenyse – susilpnėja. Dingsta psichinė įtampa, atsipalaiduoja raumenys, organizmas greitai pailsi bei tarsi atsinaujina. Todėl patyrus stresą, nervinę įtampą, didelius fizinius krūvius, patariama eiti į pirtį. Nuosaikus pirties procedūrų ritmas ir teigiamas jų fiziologinis poveikis nervų sistemai padeda atsipalaiduoti nuo nemalonių išgyvenimų, pamiršti kasdienius rūpesčius ir įgyti naujų jėgų. Svarbiausia pirtyje – nuosaikumas. Tegul kūnas pamažu pratinasi prie šilumos krūvio. Kad pirties procedūra vyktų sklandžiai, reikia žinoti, kaip šiluma ir garas veikia mūsų organizmą.

Vantos

Viena pirties procedūrų, žinoma, yra vanojimas. Dažniausiai naudojamos trijų rūšių tradicinės vantos – beržo, ąžuolo, kadagio. Vyrai paprastai vanojasi ąžuolinėmis, o moterys – beržinėmis vantomis. Ąžuolo lapai stambesni, todėl periantis šiomis vantomis išgaunama didesnė temperatūra. Beržas yra smulkesnis, todėl beržinės vantos nesudaro aukštos pėrimosi temperatūros. Kadaginės vantos nereikėtų naudoti kaip pagrindinės, verčiau kadagio šakeles surišti su kito medžio šakelėmis. Kadaginė vanta – ir sveikatinga adatų terapija, ir masažas vienu metu. Po to pagerėja bendra savijauta ir emocinė būklė.

Vasarą ir rudenį geriau naudoti šviežiai pjautas vantas, žiemą – žinoma, džiovintas. Tik kadagį, pušį, eglę galima pjauti visus metus. Pageidautina džiovintą vantą prieš vanojimą 10 – 12 valandų pamerkti į šaltą vandenį, kad lapai suminkštėtų ir nebyrėtų.

Greta visų žinomų tradicinių vantų galima naudoti beveik visus gamtoje aptinkamus augalus, krūmus ir medžius. Vanojimo procese kiekvienas jų yra savaip naudingas, todėl reikia gerai žinoti jų savybes.

  • Medžių ir krūmų vantos:
    • Obels
    • Alksnio
    • Drebulės
    • Eglės
    • Beržo
    • Alyvos
    • Diedmedžio
    • Ievos
    • Jazmino
    • Kadagio
    • Kaštono
    • Klevo
    • Lazdyno
    • Liepos
    • Uosio
    • Ąžuolo
    • Juodosios tuopos
    • Šermukšnio
    • Pušies
    • Karklo
    • Sausmedžio
    • Juodojo serbento
    • Vinkšnos
    • Gluosnio
  • Žolinių augalų vantos:
    • Paprastojo apynio
    • Kraujažolės
    • Paprastosios bitkrėslės
    • Didžiosios usnies
    • Izopo
    • Ajero
    • Kanapės
    • Medetkos
    • Ramunėlių
    • Kmynų
    • Česnakų
    • Levandų
    • Gelsvės
    • Melisos
    • Dilgėlės
    • Gvazdiko
    • Paparčio
    • Petražolių
    • Pelėžirnio
    • Rūtų
    • Šalavijo
    • Čiobrelio
    • Pelyno
    • Kiečio
    • Vingiorykštės


Gamtinis gydymas pirtyje

Vandens kultas – vienas seniausių. Apsiplovimas yra apsivalymo ir išgryninimo ritualas, atgaivinantis jėgas, fizinę ir dvasinę būklę. Pirtis yra geriausia vieta, kuriuoje visa tai įgyjama.

Pirtyje vanduo pirmiausia yra nepakeičiamas šilumos nešėjas, galįs veikti kūną įvairiais šilumos kiekiais. Vanduo beveik 30 kartų laidesnis šilumai nei oras. Tai geriausiai pastebima vasarą, kai per keletą minučių drungnas vanduo, iš kūno šalindamas šilumos perteklių, mums suteikia žvalumo. Todėl šlapios pirtys yra ekonomiškesnės nei saunos. Pirtyje turi būti tiek daug vandens, kad bet kada galėtumėte tinkamai nusiprausti. Pirties procedūrų metu vanduo vanduo nuo kūno ne tik pašalina nešvarumus, bet nuplauna ir energetinę taršą.

Apsiplovimas duše – ypač efektyvus, nes vanduo ten teka stipriomis srovelėmis, veikiamas spaudimo jėgos. Šiuo atveju kūnui atliekama ne tik kontrastinė procedūra, bet ir masažas.

Ištirpusio ledo vanduo dažnai vadinamas gyvuoju vandeniu, nes jam būdingos biologinio aktyvumo savybės. Todėl po vanojimosi sveika pasivolioti sniege ar išsimaudyti eketėje.

Reziumė pagal knygą

Paruošė  www.pirciupasaulis.lt komanda

 
Назад